,,Hvķ ofsękir žś mig?"

Duldir fordómar

Komiš žiš sęl og blessuš. Toshiki Toma heiti ég og mig langar aš žakka fólki ķ undirbśningshópi mįlžingsins innilega fyrir žetta tękifęri ķ dag. Ég hef starfaš sem prestur innflytjenda sķšustu tuttugu įr og ķ starfi mķnu hef ég oft žurft aš fjalla um fordóma sem innflytjendur hafa mętt hérlendis. Fólk sem žekkir vel mįlefni innflytjenda į Ķslandi bendir allt į aš į Ķslandi rķkja duldir fordómar žegar kemur aš innflytjendum.

Ofbeldisfullt įrįs į śtlending er t.d. flokkaš ķ sżnilega fordóma, en duldir fordómar eru yfirleitt ósżnilegir. Dęmi slķka fordóma eru žegar afgreišslumašur ķ bśš hunsar višskiptavin af erlendum uppruna og sżnir ekki vilja til aš afgreiša hann en tekur į móti öšrum višskiptavini į undan. Duldir fordómar snśast um framkomu žar sem višhorfiš er nišrandi įn žess aš oršalag eša framkoma sé fordómafull.

Duldir fordómar geta einnig oršiš hluti af samfįlagskerfinu. Fyrir tķu įrum samžykkti Alžingi frumvarp sem kvaddi į um aš: Maki Ķslendinga, sambśšarmaki eša samvistarmaki sem er yngri en 24 įra, getur ekki fengiš dvalarleyfi į žeirri forsendu aš vera nįnasti ašstandandi Ķslendinga.

Tilgangurinn var aš hefta fjölda śtlenskra maka Ķslendinga į landinu. Nokkrir hagsmunaašilar innflytjenda tóku eftir fordómum og mismunun sem fólust ķ frumvarpinu og bentu į žau, og žau uršu ekki lengur ,,ósżnileg“ en žetta var dęmi hvernig fordómar gętu oršiš aš hluta samfélagskerfisins.

Žannig birtast duldir fordómar ķ framkomu einstaklings og einnig komast žeir inn ķ opinbera samfélagskerfiš. Og aš mķnu mati męta umsękjendur um alžjóšlega vernd, eša fólk į flótta, žessum dulda fordómum daglega. Žetta mun koma ķ ljós žegar viš skošum hversdagslķf žeirra.

Skrįningarskķrteini

Umsękjendur um alžjóšlega vernd eru ekki einsleitur hópur og viš žurfum alltaf aš hafa žaš ķ huga, en samt eiga žeir eitt sameiginlegt; žaš er aš sękja um vernd hérlendis. Žį eiga umsękjendurnir aš fį skrįningarskķrteini.

Skrįningarskķrteiniš er einu gögn sem umsękjendurnir geta notaš til aš auškenna sig, žar sem žeir verša aš afhenda yfirvöldum öll skjöl sem žeir hafa meš sér. Lķklega hugsum viš ekki um žaš venjulega, en skķrteinisleysi er mjög hęttlegt.

Fyrir nokkrum įrum lendi mašur sem var aš sękja um alžjóšlega vernd ķ bķlslysi og žaš žurfti aš flytja hann į spķtala, en gangandi fólk ķ stašnum gat ekki fundiš hver viškomandi mašur var og mjög hikandi aš kalla į sjśkrabķl. Sem betur fer var žetta ekki alvarlegt tilfelli eša lķfshęttulegt, en kerfiš žarf aš lęra af reynslu sinni.

Reglugerš śtlendingalaganna kvešur į: aš ,,Umsękjandi um hęli (….) skulu eins fljótt … fį ķ hendur skrįningarskķrteini hęlisumsękjanda…“ ķ 92. grein. Engu aš sķšur er stašreynd sś aš sumir hafa skķrteini og ašrir ekki. Nęstum enginn ķ Fit er meš skrįningarskķrteini.

Ég spurši nokkra sem voru meš skķrteini hvenig žeir hefšu fengiš žaš. Žį sögšu žeir viš mig: ,,Ég kvartaši yfir skķrteinisleysi ķ félagsžjónustunni. Žį hafši starfsmašur samband viš Śtlendingarstofnun, og sķšan var mér sagt aš fara ķ Śtlendingarstofnun til aš taka mynd af mér. Ég fór og eftir nokkra daga kom skķrteiniš til mķn“.

Sem sé, žaš er ekki upplżst almennilega hvernig umsękjendur um alžjóšlega vernd geta fengiš skrįningarskķrteini. Reglugeršin er til. En žaš sem hśn kvešur į er ekki framkvęmt į réttan hįtt, žrįtt fyrir ķtrekaša athugasemd frį okkur įhugafólki um mįlefniš undanfarin įr. En af hverju? Žetta er dęmi um ,,óvirkt višhorf“ žjónustuveitanda.

Atvinnuleit

Eins og žiš žekkiš, mega nokkrir umsękjendur um alžjóšlega vernd rįša sig ķ vinnu. Mér finnst žeir sem mega starfa heppnir mišaš viš žį sem mega ekki vinna.

En hér langar mig aš gera smįathugasemd. Žurfum viš ekki aš spyrja okkur hvort reglan, sem snżst um žaš hver mį vinna hér og hver ekki, sé sanngjörn eša ósanngjörn? Žeir sem eru tengdir Dyflinnarreglunni mega ekki vinna. En samt hafa nokkrir af žeim veriš hér lengur en eitt įr eša jafnvel tvö įr. Žarf reglan ekki aš vera sveigjanlegri?

En hvaš sem öšru lķšur žį kemur vinna ekki sjįlfkrafa til fólks į flótta. Umsękjendur, sem mega fį sér vinnu, verša aš fara sjįlfir ķ atvinnuleit.
En eftir žvķ sem ég žekki, gengur atvinnuleit umsękjendanna mjög illa.

Fyrst og fremst mega žeir ekki nota žjónustu Vinnumįlastofnunar, af žvķ aš žeir eru ekki ķ kerfinu. Žeir kunna ekki ķslenskt tungumįl og einnig eiga žeir yfirleitt ekki marga ķslenski vini sem geta veitt žeim ašstoš. Žó aš mašur sendi umsókn um vinnu til allra vinnuveitenda sem auglżsa fyrir lausa stöšu, er sįrasjaldan sem koma svör frį žeim.

Sumir vinnuveitendur žekkja ekki hvernig žeir geta rįšiš śtlending sem hefur ekki kennitölu og žaš getur einnig veriš góš afsökun fyrir žį til aš rįša ekki fólk į flótta.
Žó aš einhver sé heppinn nógu aš finna vinnu fyrir sig, kemur atvinnuleyfi ekki endilega tķmanlega.

Eitt dęmi sem ég hef vitnaš ķ var žetta: Umsękjandi um alžjóšlega vernd fékk rįšningarsamning. Hann var heppinn, en lögmašur hans kynnti hann fyrir atvinnurekanda sem leitaši aš starfsmanni. Umsókn um atvinnuleyfi var sent til yfirvaldanna. En eftir hįlft įr hafši veriš lišiš, var atvinnuleyfi enn ekki komiš. Atvinnurekandinn gat ekki beišiš lengur en žetta og rįšningarsamningnum var slķtiš.

Spurningar mķnar eru žessar: Af hverju geta umsękjendur um alžjóšlega vernd, sem mega fį sér vinnu, ekki notaš žjónustu Vinnumįlastofnunar? Ég held aš žaš sé nęgileg įstęša žess aš žeir fį sérstakt leyfi um ašgang aš žjónustu Vinnumįlastofnunar.

Af hverju bżr Śtlendingastofnun eša annar įbyrgšarašili į mįlinu ekki til upplżsingarhefti sem śtskżrir ašstęšur fólks sem sękir um alžjóšlega vernd og hvernig vinnuveitandi getur rįšiš žvķ, svo aš fólkiš getur tekiš žaš meš sér ķ atvinnuleit og lįtiš vinnuveitanda hafa?

Af hverju tekur žaš svona langan tķma aš śtvega atvinnuleyfi, žó aš žaš sé einnig mįl sem varšar alla innflytjendur utan ESB?
Er žaš ósanngjarnt ķ garš annarra innflytjenda utan ESB aš veita fólki į flótta, sem er hlutfallslega fįtt, undantekningu frį skyldu um atvinnuleyfi?

Menntun og sjįlfbošastarf

Hvaš um fólk sem mį ekki vinna į mešan žaš er aš bķša eftir śrskurši yfirvalda um mįl sitt? Žó aš žaš geti ekki unniš, nżtist tķminn samt ķ menntun, sjįlfbošastarfsemi eša tómstundagaman fyrir sig.

En hingaš til er eina tękifęri fyrir fólk į flótta til aš mennta sig, ķslenskunįmskeiš, og auk žess, enskunįmskeiš ķ Reykjavķk. Mér skilst aš ķslenskunįmskeišiš ķ Reykjavķk sé frį kl. 9 til 12 į fjóra daga ķ viku og stendur ķ žrjį vikur og mér finnst žetta vera ekki slęmt, ef nżtt nįmskeiš kemur tķmanlega eftir lok eins nįmskeišs.

En ķ Reykjanesbę er nįmskeišiš ašeins fjórar klukkustundir ķ viku og stendur ķ tķu vikur. Og žaš viršist langt į milli nįmskeiša žar. Ég ętla ekki aš segja aš Reykjanesbęr vanręki įbyrgš sķna, af žvķ aš viš fréttum um grķšarleg fjįrhagsvanda Reykjanesbęjar og sennilega vantar hann peninga til aš auka tękifęri menntunar fyrir flóttafólkiš. En samt er meginatrišiš hér aš žaš er ekki nęgileg starfsemi hjį umsękjendum um alžjóšlega vernd.

(*Leišrétting: Ég fékk įbendingu eftir mįlflutninginn, en nįmskeišiš ķ Reykjavķk er tvęr klukkustundir į dag, annaš hvort f.h. eša e.h. og stendur ķ fjóra vikur, en žaš er bara fjórar vikur į hverju hįlfu įri. Žvķ er stašan nęstum sama og ķ Reykjanesbę).

Žį komum viš aš sjįlfbošastarfi. Margir umsękjendanna óska žess aš taka žįtt ķ sjįlfbošastarfsemi. En ķ rauninni er afar lķtill möguleiki til heldur į sjįlfbošavinnu. Mér sżnist aš žaš sé bersżnilegt aš viš žurfum aš skapa fleira tękifęri fyrir sjįlfbošastarf fyrir fólk į flótta.

Aš žvķ leyti hvķlir įbyrgšin ekki ašeins į yfirvöldunum heldur einnig į öšrum stofnanum sem eiga erindi viš mįlefniš eins og Rauši Krossinn eša jafnvel Žjóškirkjan aš mķnu mati. En žaš žżšir ekki aš yfirvöldin beri hér enga įbyrgš.

Persónulega finnst mér eins og yfirvöldin telji sig ekki bera neina įbyrgš į lķšan og vanlķšan umsękjenda um alžjóšlega vernd, en er slķkt rétt višhorf? Išjuleysiš sem umsękjendur eru dęmdir til gegn vilja sķnum skapar gešręn vandamįl eins og kvķši og žunglyndi.

,,Eat, sleep, eat, sleep… I’m getting depressed“. Žaš er andleg pynting aš lįta mann skynja eins og aš mašur vęri óžarfur. Allir hafa rétt į aš leggja sitt af mörkum til samfélagsins. Žaš eru grunnréttindi.

Lokaorš

Žegar er skošaš hversdagslķf umsękjenda um alžjóšlega vernd, munum viš verša aš višurkenna žaš aš allt of mörg atriši séu skilin eftir hįlfgerš, žó aš žaš sé hęgt aš sinna žeim betur og bęta žau.

Ég žekki ekki mikiš til um verkaskiptingu sveitarfélaga, einstaka rįšuneyta og stofnana en mér finnst ofbošslega skrķtiš žegar velferšarrįšuneytiš segir ekki orš um mįlefni umsękjenda um alžjóšlega vernd. Žaš talar žó hįtt um flóttafólk sem rķkiš bżšur nżtt lķf į Ķslandi. Skortur į virkum vilja hjį yfirvöldunum og ašgeršarleysi eru nś komin į stig duldra fordóma.

Og žegar ég tek svo til orša žį er ég lķka aš tala um žį stašreynd aš yfirvöld refsa fólki į flótta, fólki sem neyddist til aš nota falskt vegabréf, žvert ofan ķ 31. grein flóttamannasamningsins. Yfirvöldin skilja einnig aš hjón meš žvķ aš vķsa maka sem er umsękjandi um alžjóšalega vernd śr landi.

Ég verš aš segja aš hvort tveggja er jafnvel meira en duldir fordómar, žaš eru duldar ofsóknir. Ef til vill hefur sérhver starfsmašur hjį yfirvöldnum ekki slķkt ķ huga, en vinnubrögšin sem heild ķ mįlefninu eru dulin ofsókn gegn umsękjendum um alžjóšlega vernd.

Žį langar mig aš spyrja yfirvöldin:
Af hverju ofsękiš žiš fólk į flótta? Af hverju hafiš žiš andśš į žvķ?

Nś er tķmi til aš viš fįum svar.

Kęrar žakkir til ykkar į mįlžinginu


(Žessi ręša var flutt ķ ręšuefnishluta um ,,hversdagslķf” mįlžings um mįlefni flóttamanna ,,Faršu burt!!“. Mįlžingiš var haldiš į vegum MFĶK ķ Išnó žann 23. nóvember 2014)





« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband